veidingas

veidìngas, -a (neol.) adj. (1) KŽ; Sut, N, [K], LVIV522, FrnW lingv. 1. žymintis asmenį, asmeninis: Veidingi užvardžiai KoG24. 2. kaitomas asmenimis, asmenuojamas: Veidingi žodžiai KoG29.

veidìngai adv. KŽ.